- kabuklas
- kabùklas sm. (2) 1. BŽ54 kabantis daiktas, karulys. 2. pagalys, pririštas kiaulei pakaklėje, kad per tvorą neišlįstų, kriogis: Kiaulė su kabuklù, kad nelįstum par tvorą J. 3. kablys: Ir perkirto (sudraskė) geležies vąšais (kabuklais) BB1Krn21,3.
Dictionary of the Lithuanian Language.